Kaip Preilių dvaro parko varliagyviai praturtėjo naujomis žiemavietėmis

2021-10-24

Save past Intereg.png

Romantiškojo stiliaus Preilių dvaro kraštovaizdžio parką (41 ha) puošia sudėtinga kanalų ir tvenkinių su salomis sistema, kuriai tenka ko ne trečdalis viso parko ploto – apie 13 ha. Visgi, vandens telkiniai yra ne tik traukos vieta mums – parkų lankytojams, tai tikri namai vandens augalams ir gyvūnams bei prieglobstis tai gyvajai gamtos daliai, kuri gali sau pasirinkti kur leisti savo dienas – vandenyje ar sausumoje. Parko vandenys vilioja vabzdžius, paukščius, žinduolius, na, žinoma, ir varliagyvius... Visgi žmogaus sukurti kūriniai reikalauja priežiūros, kitaip nyksta ir paranda savo grožį bei esmę. Pastarąjį šimtmetį ne visiems Preilių dvaro parko vandens telkiniams pavyko išlaikyti dar XIX a. viduryje jiems suteiktus bruožus. Kintantis žmonių gyvenimas ir jų įpročiai keitė ir parko veidą. XX a. antroji pusė visiems vandens telkiniams „padovanojo“ neįtikėtiną taršą maistinėmis medžiagomis. Tokios žmogaus ūkinės veiklos sukeltos taršos neišvengė ir Preilių parkas: padidėjęs maistinių medžiagų (dažniausiai azotu ir fosforu) kiekiai skatino vandenų eutrofikaciją, o tuo pačiu – parko vandenų biologinės įvairovės bei atvirų pakrančių nykimą. Palikus likimo valiai ir toliau nyks tiek ekologinės, tiek ir estetinės bei kultūrinės parko vandenų vertybės.

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo gamtos apsaugos ekspertas Žydrūnas Sinkevičius sako „...parkų vandens telkiniai itin svarbūs biologinės įvairovės išlikimui dar ir dėl to, kad jie yra retų varliagyvių buveinės, kuriose jie įsikuria, maitinasi ir veisiasi. 2021 metų balandžio-spalio mėnesiais Preilių dvaro parke ir tvenkiniuose stebėtos 5 varliagyvių rūšys: pievinė varlė (Rana temporaria), didžioji ir mažoji kūdrinės varlės (Pelophylax kl. esculentus, P. lessonae), pilkoji rupūžė (Bufo bufo) bei paprastasis tritonas (Triturus vulgaris)“.

2021-ųjų vasaros pabaiga ir ruduo – sujudimas parko vandenų gyvenime. Projekto LLI-476 Save Past for the Future “Vandens telkinių Latvijoje ir Lietuvoje ekologinių sąlygų pagerinimas” iniciatyva pradėti valyti senieji Preilių dvaro parko kanalai: gilinamas jų dugnas, šalinamas susikaupęs dumblas bei surenkamos vagoje bei pakrantėse susikaupusios šiukšlės. Išvalius kanalus ne tik pagerės vandens kokybė, vandens telkiniai ir jų pakrantės taps patrauklesni parko lankytojams, bet ir susidarys palankesnės sąlygos parke gyvenantiems varliagyviams gyventi ir veistis.

Spalio pradžioje, kol rudenėjančiame parke vis dar burzgia kanalus valantys ekskavatoriai, į Preilius atvyko projekto partneriai – Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo specialistai padėti įrengti naujas žiemavietes varliagyviams. Juk šiems jau pats laikas susirasti vietas, kuriose galėtų saugiai praleisti ateinančią žiemą, o pavasarį nebijodami juos tykančių plėšrūnų pasiekti vandenis, kuriuose užgims nauja varliagyvių karta. Visgi... dar tvarkomų dvaro kanalų aplinka neatrodo itin svetingai.

 

Gamtosaugininkas Ž. Sinkevičius Preilių savivaldybes atstovams paaiškino kaip įrengiamos žiemavietės varliagyviams: „Vieta parenkama šiek tiek tolėliau nuo vandens telkinio, būtinai atviroje ir kiek aukštesnėje vietoje, kad pakilus vandens lygiui ji nebūtų apsemta. Parinktoje vietoje iškasamas 0,5 m gylio lovys ir į jį suguldomi kelmai, šakos, akmenys ir užpilami 30 cm žemių sluoksniu, tada vėl kraunami kelmai ir užpilami dar vienu žemių sluoksniu... Taip palaipsniui sluoksniuojant ir suformuojama „varliagyvių trobelė“ – iki 2 m aukščio kūgis, kuris nenustebkite – pamažu neišvengiamai susmuks. Na, o dabar visi kibkime į darbą, kad bent kelioms artimiausioms žiemoms Preilių parko varliagyviai galėtų įsikurti trijuose naujuose „žiemos rūmuose“. Tikimės, kad šios naujosios žiemavietės pagerins žiemojimo sąlygas varliagyviams, tad varlės pavasarį džiugins romantiškojo parko lankytojus romantiškai melodingu kurkimu“.

Projektas „LLI-476 Išsaugok praeitį ateičiai“

2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa

Projekto bendra vertė - 1 030 848,12 Eur,

iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 876 220,89 Eur. 

Projekto tikslas – padidinti organizacijų, dalyvaujančių istorinių parkų atkūrimo ir jų priežiūros veiklose, pajėgumus Šiaurės Rytų Lietuvos ir Latgalos regionuose pasitelkiant modernias ir plačiai apimančias teritorijų tvarkymo nuostatas, apjungiančias istorines, gamtos ir biologinės įvairovės bei kaimiškojo kraštovaizdžio vertybes ir aspektus.

Straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą.

Už turinį atsako VĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas.

Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią Europos Sąjungos poziciją.

 

Programos tinklapis www.latlit.eu

ES tinklapis www.europa.eu

 

                                                                                                                            Jūratės Sendžikaitės ir Žydrūno Sinkevičiaus nuotraukos